BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasaka apie Kubilą ir bulves

Pasaka 3 klasės vaikams (tinka ir suaugusiems)

Pasaka apie Kubilą ir bulves

Gyveno kartą senis Kubilas. O gyveno jis iš bulvių : augino ir turguj pardavinėjo. Bulvių geros veislės būta - ar metai derlingi ar ne, ar sausra ar lietūs - visada bulvių derlius būdavo geras, gausus. Bulvių veislė vadinosi „Mokčiai”, žmonės prie jų buvo taip pripratę, kad net ne bulvėmis vadino o tiesiog mokčiais. Pačios bulvės nelabai skanios, žmonės juokaudavo:
-Valgyt netinka, bet parduot - kaip tik!
Kubilui tokie juokai nepatiko, tačiau jis sau per daug galvos nesuko - kad tik pirktų! Turguje senis Kubilas buvo gerai pažįstamas, ir ir pirkėjų ir pardavėjų - jam jie visi buvo pirkėjai: iš ryto, pirmiausia, mokčius pirkdavo paprasti žmogeliai, ūkininkai, samdiniai, miesto darbininkai. Į turgaus dienos pabaigą mokčiais apsirūpindavo ir kiti turgaus prekeiviai.
Vieną vasarą kraštą užklupo sausra, visą pavasarį ir vasarą nė lašo lietaus neiškrito, o rudenį prasidėjo stiprios liūtys. Prasidėjo nederliaus metai - sunkmetis. Vienas Kubilas neliūdėjo - mokčiai užderėjo gerai, buvo ir dideli, ir jų buvo daug. Beliko tik parduoti.
Turguje pirmą dieną Kubilui nepatiko: žmogeliai pirko mokčių žymiai mažiau, kai kurie pasidairę kulniuodavo į kito miestelio turgų, tikėdamiesi nusipirkti bulvių ir kitų dalykų pigiau. Tik turgaus prekeiviai į vakarą, nors po mažiau, bet visgi pirko mokčius. Sunkmetis lygus visiems, ir prekeiviams ir pirkėjams.
Kitą dieną Kubilui nesisekė taip pat, jis, sugrįžęs namo paskaičiavo kiek uždirbo. O uždirbo jis per pus mažiau nei anksčiau. Sunerimo Kubilas, nenorėjo susitaikyti su mažesniu uždarbiu. Visą naktį jis įtemptai galvojo, kaip uždirbti tiek pat kaip ir derlingais metais. Iš ryto jam šovė į galvą išganinga mintis - reikia padidinti mokčių kainą. Mokčių parduodu dvigubai mažiau, tačiau už dvigubai didesnę kainą, pinigų turiu tiek pat - iš ryto sau po nosim burbėjo Kubilas, dardėdamas vežime pakeliui į turgų. Jo veidą puošė pergalinga šypsena.
Prekyba turguje nesisekė. Pergalinga Kubilo šypsena virto į dirbtiną pagiežingą šypsenėlę - žmonės mokčius pirko dar mažiau. Kubilas pabandė gudrauti: svarą bulvių supylė į krūvelę ir pradėjo kviesti pirkėjus:
- Krūva mokčių tik už svaro kainą! - Šaukė Kubilas, kad visas turgus girdėtų. Tačiau pirkėjai irgi ne kvailiai, pasvėrė tą krūvą, dar ir Kubilą apgaviku pavadino ir išsiskirstė.
Tuomet Kubilas savo vežimą su mokčiais perstatė prie įėjimo į turgų, taip, kad būtų sunku pro jį praeiti ir pradėjo reikalauti, kad kiekvienas įeinantis pirktų bent po svarą mokčių. Dalis žmonių nesuprasdami keistų Kubilo taisyklių, dalis nepatenkinti jomis tiesiog nėjo į turgų, o pasuko į gretimą miestelį. Tai labai nepatiko kitiems turgaus prekeiviams - jie tą dieną beveik nieko nepardavė. Vakarop tik vienas - kitas turgaus prekeivis pirko mokčius, ir po visai mažai. Dalis prekeivių nieko nepardavę alkani išvažiavo namo. Kubilui prekeiviai nieko nesakė,- jis buvo senas ir iš seniai gerbiamas turgaus prekeivis, niekas nenorėjo su juo pyktis.
Sekančią dieną dalis pirkėjų, vakar iškeliavusių į kitą miestelį, į turgų ne tik neužsuko, bet dar ir kitus pirkėjus pakalbino keliauti kartu. Neapsikentę turgaus prekeiviai paprašė Kubilo, kad netrukdytų prekiauti, nes taip nei jie uždirbs, nei jis - „juk šiemet ir derlius mažas, mūsų vežimai tuštesni, ir pirkėjai mažiau pinigų uždirbę”. Kubilas nenorėjo prekeivių klausyti, atsakė, kad jie neuždirba ne dėl jo o dėl sunkmečio. Dar pridūrė, kad pirktų mokčius, nes be jų patiems prekeiviams bus blogiau.
Dalis prekeivių pradėjo krautis vežimus ir pasuko prekiauti į gretimo miestelio turgų, kur nebuvo Kubilo. O Kubilas atvažiavęs namo paskaičiavo savo uždarbį ir sunerimo dar labiau nei prieš lemtingą naktį, kai sumanė kelti mokčių kainą: pinigų uždirbo dar mažiau.
Į tuščią turgų, kuriame buvo tik keli tarpusavyje kortomis lošiantys prekeiviai ir vienas kitas pasižiūrėti užklydęs pirkėjas, Kubilas atvežė ir garsiai paskelbė naujieną: Nuo šiandien mokčiai bus DAR brangesni, nes mažiau perkate. Žmonės į Kubilą abejingai pažiūrėjo ir vėl nusisuko, kas prie kortų, kas tiesiog „varnų šaudyt”, jiems buvo TAS PATS.

***

O dabar vaikučiai pasakykit, ką Kubilas turėjo padaryti, kad uždirbtų daugiau

Patiko (0)

Rodyk draugams

No comments yet. Be the first.

Rašyk komentarą